Apie 90% mūsų įpročių veikia automatiškai. Kiekvieną kartą užvedus automobilį, mums nereikia iš naujo mokytis vairuoti, sėdame ant dviračio ir kūnas išlaiko pusiausvyrą, paėmus gitarą į rankas savaime susidėlioja reikiamas akordas, o įžengę pro biuro duris pirmiausia griebiame puodelį kavos…
Automatiniai įpročiai puikiai padeda standartinėse situacijose greitai priimti reikiamus sprendimus. Tačiau problemos iškyla tuomet, kai susiduriame su nekasdienėmis situacijomis, kurių ypač gausu verslo aplinkoje. Pasikeitė kainų lygis rinkoje, konkurentai išleido naują produktą, iš vadovų ar akcininkų nuleisti žymiai aukštesni tikslai, įvyko pokyčiai komandoje ir begalė kitų iššūkių. Visais šiais atvejais pirminė automatinė reakcija būtų kaltinti – konkurentus, vadovus, nekompetentingus kolegas, visą rinką ir pan.
Kitas būdas yra keisti savo nuostatas, kurios suformuotų naujus įpročius ir elgesio modelius, leidžiančius greitai prisitaikyti prie pokyčių.
Keičiant savo įpročius
Vienas iš būdų įgyti naują įprotį – tiesiog imti ir pradėti. Pavyzdžiui, nusprendėte pradėti bėgioti, tai rytoj 5 val. ryte atsikeliate, apsiaunate sportbačius ir į trasą. Deja, bet daugeliu atvejų toks drastiškas išsiveržimas iš savo pamėgtos komforto zonos baigiasi grįžimu atgal, ten, kur ramu ir gera. Visi esame tai patyrę. Perprogramuoti savo smegenims – itin sudėtingam mechanizmui, susidedančiam iš didžiulio tinklo neuronų ląstelių – vieno karto neužteks.
Mūsų įpročiai – tai tam tikros susiformavusios neuronų tarpusavio sąsajos, perduodančios impulsus kūnui veikti tam tikru būdu, ir kuo dažniau mes kartojame tą patį veiksmą, tuo stipresnės tampa sąsajos. Jeigu siekdami geresnės gyvenimo kokybės norime pakeisti savo veikimo būdus, turime nutraukti esamas smegenų neuronų sąsajas ir sukurti naujas. Vaizdžiai kalbant, turime ilgai ir kantriai treniruoti proto raumenis savo minčių treniruoklių salėje, jog ištreniruotume visą kūną elgtis kitaip.
Žaidimų poveikis
Yra vienas netradicinis, tačiau žymiai patrauklesnis ir efektyvesnis būdas keisti įpročius. Pradėti žaisti tinkamus žaidimus. Kodėl žaidimus? Žmogaus smegenys pasižymi viena nuostabia savybe: pasirodo, joms visai nesvarbu, ar tuo metu esanti situacija yra reali, ar ne – jos bet kokiu atveju reaguoja ir liepia kūnui elgtis atitinkamai.
Elementarus tai iliustruojantis pavyzdys: prisiminkite save, sėdintį mokyklos suole, mokytoja lentoje kreida kažką rašo ir staiga netyčia nagu brūkšteli per lentą, pasigirsta šaižus čirpimas. Ar pajutote, kaip lengvas šiurpuliukas perbėgo jūsų kūnu? Realybėje nėra jokios lentos, kreidos ar mokytojos, tačiau smegenys prisimena kažkada buvusias panašias situacijas ir perduoda impulsus kūnui.
Arba įsivaizduokite, kad ant pjaustymo lentos raikote geltoną sultingą citriną ir jos griežinėlius pasimėgaudami dedate į burna. Pajutote, kaip staiga burnoje pradėjo kauptis seilės, nors realybėje jokios citrinos nėra?
Žaidimai – tai smagus būdas „apgauti“ smegenis ir įdiegti naujus mąstymo ir elgesio būdus saugioje, komfortiškoje aplinkoje. Kuo dažniau žaidžiate, tuo stipresni nauji neuronų ryšiai užsimezga. Jeigu žaidimas yra skirtas ugdyti tam tikrus įgūdžius – bendradarbiavimo, kūrybingumo, derybų ir pan. – kiekvienas naujas žaidimo etapas vis labiau sustiprina šiuos gebėjimus. Smegenyse įsirašo įprotis naudoti naujuosius gebėjimus.
Kokius įgūdžius padeda lavinti žaidimai?
Žaidimai turi vis galingesnį poveikį ir verslo kontekste, pradedama suvokti, kad tai nėra tik pertraukėlė tarp rimtų darbų realybėje. Verslo žaidimai – tai įtraukiančios ir kūrybiškos realaus gyvenimo simuliacijos, kurių neformali aplinka leidžia drąsiai eksperimentuoti ir rizikuoti. Svarbiausia tai, jog tokių žaidimų metu išmoktos pamokos ir įgyti įgūdžiai paruošia realioms versle pasitaikančioms situacijoms.
Žaidimai itin tinka treniruoti įgūdžius, kurių neišmoktume tiesiog paskaitę knygų ar paklausę paskaitų. Visų pirma, tai „minkštieji“ gebėjimai – lyderystė, tarpusavio komunikacija ir pasitikėjimas, komandinis darbas, orientacija į tikslą. Žaidimai, skatinantys dalintis resursais ir padėti vieni kitiems laimėti, padeda norint sukurti bendradarbiavimo atmosferą, o iššūkius keliantys ir skirtingas roles įprasminantys žaidimai ugdo strateginio planavimo ir atsakomybių prisiėmimo įgūdžius.
Technologijomis paremti, pavyzdžiui, vis labiau populiarėjantys virtualios realybės žaidimai ir su jais susiję patyriminiai mokymai įmonėms padeda sukurti neįprastas, dar nepatirtas situacijas ir iš to atsiranda poreikis plėsti savo galimybes bei nuolatos mokytis. Jeigu leidžiame sau eksperimentuoti, elgtis kitaip, nei esame įpratę – naujas patirtis iš saugios aplinkos galime perkelti į kasdienes situacijas.
Žaidybiškumas darbe
Ar yra galimybių žaidybiškumo elementus paprastais būdais panaudoti kasdieniame darbe? Tikrai taip, ir tam nereikia specialių priemonių, kurios labiau pasiteisina mokymų ar renginių metu. Keletas pavyzdžių, kaip sužaidybinti rutininius dalykus biure:
- Susirinkimų metu dažnai pasitaikanti situacija, kuomet kai kurie žmonės kalba daug, o kai kurie taip ir nepraveria burnos. Galima panaudoti elementarų smėlio laikrodį, kuris keliauja iš rankų į rankas ir jį turintis gali pasisakyti neviršydamas laiko, kol išbyrės smėlis (pvz., 1 minutė);
- Kūrybiškumo ir idėjų generavimo procesui paskatinti itin tinka W. Disney metodas, kuomet žmonės paeiliui prisiima tam tikras roles: Vizionieriai, Realistai ir Kritikai. Vizionierių rolėje atsidūrę kolegos gali generuoti įvairias, net ir pačias beprotiškiausias idėjas be jokių stabdžių. Perėję į Realistų vaidmenį, šias idėjas jie bando „nuleisti ant žemės“, galvodami, kaip jas reikėtų įgyvendinti. Kritikai dar kartą idėjas filtruoja, ieškodami, kas gali nesuveikti. Itin svarbu, kad iš Vizionierių rolės nepatektume tiesiai į Kritikus, o visa komunikacija vyktų per Realistus. Taip per keletą etapų galima surasti tikrai originalias ir praktiškai įgyvendinamas idėjas.
- Atsakomybių prisiėmimui ir įsipareigojimų vykdymui galėtų pasitarnauti paprasta kasdienė ar kassavaitinė rutina: komanda susirenka sutartu metu, visi sustoja ratu ir siunčia kamuolį vienas kitam, turintis rankose kamuolį trumpai įvardina, su kokiomis užduotimis šiandien (šią savaitę) dirba, su kokiais iššūkiais susiduria, kokios pagalbos reikia iš kolegų. Toks paprastas būdas leistų komandai visada jausti pulsą, kas vyksta ir kas už ką yra atsakingas.
- Geresniam tarpusavio susipažinimui puikus žaidimas yra „Žmogiškasis bingo“: kokio nors susitikimo metu dalyviams išdalinami lapai su įvairiais teiginiais, pvz., „Moka groti kokiu nors instrumentu“, „Nori išmokti ispanų kalbą“, „Mėgsta skaityti profesines knygas“ ir pan. (viso 20-30 teiginių). Per tam tikrą laiką žmonės turi surasti kuo daugiau kolegų, kuriems tinka tai, kas parašyta.
Tai tik keletas gana paprastų metodų, bet iš tiesų, žaidimo forma nėra svarbi, tai gali būti ir stalo žaidimas, ir virtualios realybės aplinkoje veikianti simuliacija, ir aktyvus vaidmenų žaidimas ar nuotoliniai žaidimai internetu. Svarbu, kad žaidimas rastų vietą jūsų mokymosi ekosistemoje. Skirtingos situacijos žaidimuose – kaip ir gyvenime – moko spręsti netikėtai iškilusias problemas, geriau suprasti savo konkurentus, komandos narius, patį save. Žaidimai padeda formuoti komandą, mūsų požiūrį, nuomones, prieiti teisingas išvadas. O kryptingai tobulėjant tam tikrame žaidime – vystosi nauji įgūdžiai ir į gerą keičiasi įpročiai.
Daugiau apie žaidybinius metodus www.catalystteambuilding.lt
